Nauji abrazyvinių technologijų pasiekimai leidžia apdirbimo centrų operatoriams vienu metu atlikti paviršiaus apdirbimo ir kitas apdirbimo operacijas, taip sutrumpinant ciklo laiką, gerinant kokybę ir taupant laiką bei pinigus, atliekamus atliekant apdirbimą neprisijungus. Abrazyviniai apdailos įrankiai lengvai integruojami į CNC staklių sukamąjį stalą arba įrankių laikiklių sistemą.
Nors rangovų mechaninės dirbtuvės vis dažniau renkasi šiuos įrankius, kyla susirūpinimas dėl abrazyvų naudojimo brangiuose CNC apdirbimo centruose. Ši problema dažnai kyla dėl paplitusio įsitikinimo, kad „abrazyvai“ (pvz., švitrinis popierius) išskiria didelius kiekius smėlio ir šiukšlių, kurios gali užkimšti aušinimo linijas arba pažeisti atvirus slydimo takelius ar guolius. Šie nuogąstavimai dažniausiai yra nepagrįsti.
„Šios staklės yra labai brangios ir labai tikslios“, – teigė Janosas Haraczi, „Delta Machine Company, LLC“ prezidentas. Įmonė yra mechaninė dirbtuvė, kuri specializuojasi sudėtingų, griežtų tolerancijų detalių gamyboje iš titano, nikelio lydinių, nerūdijančio plieno, aliuminio, plastiko ir kitų egzotinių lydinių. „Aš nedarysiu nieko, kas pakenktų įrangos tikslumui ar patvarumui.“
Žmonės dažnai klaidingai mano, kad „abrazyvas“ ir „šlifavimo medžiaga“ yra tas pats. Tačiau reikia atskirti abrazyvus ir abrazyvinius apdailos įrankius, naudojamus agresyviam medžiagų šalinimui. Apdailos įrankiai naudojimo metu praktiškai neišskiria abrazyvinių dalelių, o susidarančių abrazyvinių dalelių kiekis yra lygus metalo drožlių, šlifavimo dulkių ir įrankių susidėvėjimo kiekiui, susidarančiam apdirbimo proceso metu.
Net ir susidarant labai mažiems smulkių kietųjų dalelių kiekiams, abrazyvinių įrankių filtravimo reikalavimai yra panašūs į reikalavimus, keliamus apdirbimui. Jeffas Brooksas iš „Filtra Systems“ teigia, kad bet kokias kietąsias daleles galima lengvai pašalinti naudojant nebrangią maišelinę arba kasetinę filtravimo sistemą. „Filtra Systems“ yra įmonė, kuri specializuojasi pramoninių filtravimo sistemų, įskaitant aušinimo skysčio filtravimą CNC staklėms, srityje.
Timas Urano, „Wolfram Manufacturing“ kokybės vadovas, teigė, kad bet kokios papildomos filtravimo išlaidos, susijusios su abrazyvinių įrankių naudojimu, yra tokios minimalios, kad „jų tikrai neverta svarstyti, nes pati filtravimo sistema turėtų pašalinti kietąsias daleles iš aušinimo skysčio, susidarančio apdirbimo proceso metu“.
Jau aštuonerius metus „Wolfram Manufacturing“ integruoja „Flex-Hone“ į visas savo CNC stakles, skirtas kryžminių skylių šerpetojimui ir paviršiaus apdailai. „Flex-Hone“, kurį gamina „Brush Research Manufacturing“ (BRM) Los Andžele, pasižymi mažyčiais abrazyviniais karoliukais, visam laikui pritvirtintais prie lanksčių gijų, todėl tai yra lankstus ir nebrangus įrankis sudėtingam paviršiaus paruošimui, šerpetojimui ir kraštų lyginimui.
Labai svarbu pašalinti šerpetojančias ir aštrias briaunas iš kryžmiškai gręžtų skylių ir kitų sunkiai pasiekiamų vietų, tokių kaip įpjovos, plyšiai, įdubos ar vidiniai kiaurymiai. Nepilnai pašalinus šerpetojančias dalis, svarbiausiuose skysčių, tepalų ir dujų kanaluose gali atsirasti užsikimšimų arba turbulencija.
„Vienai detalei galime naudoti dviejų ar trijų skirtingų dydžių „Flex-Hone“ šlifuoklius, priklausomai nuo angų susikirtimų skaičiaus ir skylių dydžių“, – aiškina Urano.
Į įrankių apdirbimo patefoną buvo pridėtas „Flex-Hones“ šlifavimo diskas, kuris naudojamas kasdien, dažnai kelis kartus per valandą, kai kurioms dažniausiai pasitaikančioms dirbtuvių detalėms.
„Abrazyvinių dalelių, kurios išsiskiria iš „Flex-Hone“, kiekis yra nereikšmingas, palyginti su kitomis dalelėmis, kurios patenka į aušinimo skystį“, – aiškina Urano.
Netgi pjovimo įrankiai, tokie kaip karbido grąžtai ir frezos, sukuria drožles, kurias reikia išfiltruoti iš aušinimo skysčio, sako Ericas Sunas, „Orange Vise“ įkūrėjas Orindžo apygardoje, Kalifornijoje.
„Kai kurios mechaninės dirbtuvės gali teigti: „Savo procese nenaudoju abrazyvinių medžiagų, todėl mano staklės yra visiškai be dalelių.“ Tačiau tai netiesa. Net pjovimo įrankiai susidėvi, o karbidas gali atšokti ir patekti į aušinimo skystį“, – sakė ponas Sunas.
Nors „Orange Vise“ yra sutartinė gamintoja, bendrovė daugiausia gamina spaustuvus ir greitai keičiamas dalis CNC staklėms, įskaitant aliuminį, plieną ir ketų. Bendrovė valdo keturis „Mori Seiki NHX4000“ didelio greičio horizontalius apdirbimo centrus ir du vertikalius apdirbimo centrus.
Pasak pono Suno, daugelis spaustuvų yra pagaminti iš ketaus su selektyviai grūdintu paviršiumi. Norėdama pasiekti tą patį rezultatą, kaip ir su grūdintu paviršiumi, „Orange Vise“ naudojo „Brush Research“ „NamPower“ abrazyvinį diskinį šepetį.
„NamPower“ abrazyviniai diskiniai šepečiai pagaminti iš lanksčių nailono abrazyvinių pluoštų, sujungtų su pluoštu armuotu termoplastiniu pagrindu, ir yra unikalus keraminių ir silicio karbido abrazyvų derinys. Abrazyviniai pluoštai veikia kaip lanksčios dildės, sekdami detalės kontūrus, valydami ir dildydami kraštus bei paviršius, užtikrindami maksimalų šerpetų pašalinimą ir lygų paviršiaus apdailą. Kiti dažni jų taikymo būdai yra kraštų lyginimas, detalių valymas ir rūdžių šalinimas.
Kiekvieno CNC staklės įrankių pakrovimo sistema aprūpinta abrazyviniais nailono šepečiais, skirtais paviršiaus apdailos operacijoms atlikti. Nors joje taip pat naudojami abrazyviniai grūdeliai, profesorius Sunas teigė, kad „NamPower“ šepetys yra „kitokio tipo abrazyvas“, nes jis iš esmės yra „savaime galandamas“. Jo linijinė struktūra nuolat palaiko aštrias naujas abrazyvines daleles, kurios nuolat liečiasi su darbiniu paviršiumi, ir palaipsniui dyla, atidengdamos naujas pjovimo daleles.
„Jau šešerius metus kasdien naudojame „NamPower“ abrazyvinius nailono šepečius. Per tą laiką niekada nekilo problemų dėl dalelių ar smėlio patekimo ant svarbių paviršių“, – pridūrė ponas Sunas. „Mūsų patirtis rodo, kad net ir nedidelis smėlio kiekis nesukelia jokių problemų.“
Šlifavimui, honingavimui, poliravimui, superapdailai ir poliravimui naudojamos medžiagos. Pavyzdžiui, granatas, karborundas, korundas, silicio karbidas, kubinis boro nitridas ir įvairaus dydžio dalelės.
Medžiaga, turinti metalinių savybių ir sudaryta iš dviejų ar daugiau cheminių elementų, iš kurių bent vienas yra metalas.
Siūlo pavidalo medžiagos dalis, susidaranti ant ruošinio krašto apdirbimo metu. Paprastai ji aštri. Ją galima pašalinti rankinėmis dildėmis, šlifavimo diskais ar diržais, vieliniais diskais, abrazyviniais šepečiais, vandens srove ar kitais metodais.
Kūginiai kaiščiai naudojami vienam arba abiem ruošinio galams paremti apdirbimo metu. Centras įkišamas į išgręžtą skylę ruošinio gale. Centras, kuris sukasi kartu su ruošiniu, vadinamas „gyvu centru“, o centras, kuris nesisuka kartu su ruošiniu, vadinamas „nejudančiu centru“.
Mikroprocesorinis valdiklis, specialiai sukurtas naudoti su staklėmis detalėms kurti arba modifikuoti. Užprogramuota CNC sistema aktyvuoja staklių servo sistemą ir veleno pavarą bei valdo įvairias apdirbimo operacijas. Žr. DNC (tiesioginis skaitmeninis valdymas); CNC (kompiuterinis skaitmeninis valdymas).
Skystis, kuris apdirbimo metu sumažina temperatūros kilimą įrankio ir ruošinio sąsajoje. Paprastai skystos formos, pavyzdžiui, tirpūs arba cheminiai mišiniai (pusiau sintetinis, sintetinis), bet taip pat gali būti suslėgtas oras ar kitos dujos. Kadangi vanduo turi savybę sugerti didelį šilumos kiekį, jis plačiai naudojamas kaip aušinimo skysčių ir įvairių metalo apdirbimo skysčių nešiklis. Vandens ir metalo apdirbimo skysčio santykis skiriasi priklausomai nuo apdirbimo užduoties. Žr. pjovimo skystis; pusiau sintetinis pjovimo skystis; alyvoje tirpus pjovimo skystis; sintetinis pjovimo skystis.
Rankinis įrankio su daugybe mažų dantų naudojimas aštriems kampams ir išsikišimams apvalinti bei šerpetojimams ir įbrėžimams pašalinti. Nors dildymas dažniausiai atliekamas rankiniu būdu, jis gali būti naudojamas kaip tarpinis žingsnis apdorojant mažas partijas ar unikalias detales naudojant elektrinę dildę arba kontūrinį juostinį pjūklą su specialiu dildės antgaliu.
Apdirbimo operacijos, kurių metu medžiaga iš ruošinio pašalinama šlifavimo diskais, akmenimis, abrazyvinėmis juostomis, abrazyvinėmis pastomis, abrazyviniais diskais, abrazyvais, suspensijomis ir kt. Apdirbimas gali būti įvairių formų: paviršiaus šlifavimas (plokštų ir (arba) kvadratinių paviršių kūrimas); cilindrinis šlifavimas (išorinių cilindrų ir kūgių, išpjovų, įdubų ir kt.); becentris šlifavimas; nuožulninimas; sriegių ir formų šlifavimas; įrankių galandimas; atsitiktinis šlifavimas; pritrynimas ir poliravimas (šlifavimas labai smulkiu grūdėtumu, siekiant sukurti itin lygų paviršių); honavimas; ir diskinis šlifavimas.
CNC staklės, galinčios atlikti gręžimo, praplatinimo, sriegimo, frezavimo ir ištekinimo darbus. Paprastai jose įrengtas automatinis įrankių keitiklis. Žr. automatinis įrankių keitiklis.
Ruošinio matmenys gali turėti minimalius ir maksimalius nukrypimus nuo nustatytų standartų, tačiau išlieka priimtini.
Ruošinys įtvirtinamas griebtuve, kuris pritvirtintas prie priekinės plokštės arba fiksuotas tarp centrų. Ruošiniui sukant, įrankis (dažniausiai vieno taško įrankis) tiekiamas išilgai ruošinio perimetro, galo arba paviršiaus. Ruošinio apdirbimo tipai yra šie: tiesusis tekinimas (pjovimas aplink ruošinio perimetrą); kūginis tekinimas (kūgio formavimas); laiptinis tekinimas (skirtingo skersmens dalių tekinimas tame pačiame ruošinyje); nuožulninimas (krašto ar peties nuožulninimas); paviršiaus apdirbimas (galo apipjaustymas); sriegimas (dažniausiai išorinis, bet gali būti vidinis); grubus apdirbimas (reikšmingas metalo pašalinimas); ir apdaila (galutinis lengvas pjovimas). Tai galima atlikti tekinimo staklėmis, tekinimo centrais, griebtuvais, automatinėmis tekinimo staklėmis ir panašiomis staklėmis.
Įrašo laikas: 2025 m. gegužės 26 d.